Vietoj trotilo, salotos

Pagalvojau, kaip aš čia dar neparašiau apie kokį nors ginklą ar tankiuką, juk taip mėgstu tuos kariškių žaisliukus (ypač naudotus antro pasaulinio metu).
Tai šį kartą apie vokišką miną tapusią salotine. Taip, taip salotine, tikrai nieko nemaišau. Buvo tokia gana įdomi mina Glasmine 43 stikliniu korpusu.

Korpuso skersmuo 15cm, aukštis 8cm. Į vidų buvo dedama 200gr trotilo arba melinito, uždengiama metaline membrana su skyle viduryje į kurią įstatomas sprogdiklis Hebelzuender 44

, po to uždengiama plona stikline membrana ir dangtelis.Kadangi visas šias operacijas reikėjo atlikti minavimo vietoje, kariškiai jas nelabai mėgo. Vėliau Hebelzuender 44 sprogdiklius pakeitė cheminei sprogdikliai Glaszuender SF-14 (CZB), Topfminezuender SF-1 ir Druckzunder SF-6 kurių konstrukcijoje visiškai nenaudojamas metalas. O metalinę membraną, stiklinė, taip mina tapo visiškai nematoma metalo detektoriui.

Fronto liniją šios minos pasiekė 1944 metais, iki karo pabaigos pagaminti virš 11 milijonų vienetų iš kurių 9,7 milijono sulaukė karo pabaigos gamyklos sandėliuose. Šitokį milžinišką kiekį kažkur reikėjo panaudoti, taip minos korpusas tapo salotine, tereikėjo tik ant šonų gėlyčių pripaišyt. :) gaminys turėjo tokią paklausą, kad 1946-1947 metais korpusų gamybos liniją teko paleist iš naujo.

Tai va kaip mina tapo salotine.

Gaudėm žuvį

Kai tik ateina vasara, į bagažinę sukraunu -palapinę, miegmaišius, meškeres ir tt. Nes beveik kas antrą savaitgalį važiuojam prie ežero, tai ko gero mūsų mėgstamiausias laisvalaikio praleidimo būdas, vien pernai buvom išvažiavę keturiolika kartų.

Kažkaip seniau nesisekdavo pagaut žuvies, pagaudavau praktiškai tik žuvienei.

O va pernai jau visai kitas reikalas, žuvies užteko žuvienei virti prie ežero ir parsiveždavom namo (parsivežtos užteko visai žiemai ir dar liko). Tenka pripažint, jei ne Vilmutė tai žuvies ir dabar dar nelabai pagaučiau. "Ledai pajudėjo" tik tada kai Vilmutė irgi sumislijo žuvį pagaut. Ir ką jūs galvojat, pagavo vienuolika lynų (3kg) negėda parodyt rimtam žvejui.

Tik aš žioplys nežinojau, kad lynų skust nereikia, subjaurojau šešis.

Po tokio Vilmutės grobio teko ir man pasitempti, sekantį savaitgalį pasikonsultavau pas vietinius žvejus kur gaudyt lynus,pagavau ir aš, mažesnių bet daugiau.

Pasvėrėm, beveik 5kg.
Čia mūsų pirmieji laimikiai kurių negėda parodyt. Gaila nenufotografavau Kosto ištrauktos žuvies, kaip nebūtų keista jis ištraukė didžiausią žuvį.

Killers (2010)

Aplenkęs laiką

Moto Guzzi 500 V8- variklis 500cc, motociklo masė 148kg, lyg ir nieko įspūdingo.

Bet, šis motociklas buvo pradėtas kurti 1954 metais ir kovojo trasose 1955-1957 metais.

Variklis V formos,du paskirstymo velenai, aštuoni cilindrai, kiekvienam cilindrui atskiras karbiuratorius ir duslintuvas. 1955 metų modelio variklis 68AG, 12000 sūkių per minutę, šešios pavaros.
Vėliau siekiant išspausti iš šio variklio daugiau arklių buvo didinamas įsiurbimo ir išmetimo angų skersmuo. Paskutinis (1957 m) variklis išspaudė 72AG. Pavarų dėžė tai pat buvo tobulinama iš šešių pavarų palaipsniui liko tik keturios.

1958 metų sezonui buvo ruoštas motociklas su 78AG varikliu, bet Moto Guzzi vadovybė nusprendė lenktynėse nebedalyvauti.
Pabaigai filmukas, gal kam bus įdomu kaip tas Moto Guzzi V8 dūzgė

Puikus motociklas, tik gaila, kad taip greit baigė lenktynininko karjerą

Iz-1 konceptas(2012)

Čiupinėjau šiandien restauruojamą Iz-49 tai kilo mintis trumpai parašyti apie Iz-1 anūką.
Pamenat tą patį pirmą Iz-1, su didele penkiakampe žvaigžde ant priekinių šakių.

O va koks jo anūkas, tikrai panašus į senelį, žvaigždė yra, duslintuvas panašiai kaip senelio(senelio išmetimo dujos keliaudavo apatine rėmo dalimi) tik ne rėme.

Netikiu aš , kad toks motociklas išviso bus pagamintas, o kiek visokių naujovių žadama: variklio 50procentų iš plastiko, papildomas elektrinis variklis galiniame rate, dvi oro pagalvės, vaizdo kameros, elektronikos daugybė.... Gražus Ruso sapnas ir tiek.
Pabaigai filmukas.

Iš Paryžiaus su meile

Dar nematėt šio filmo?

Lengvas prancūziškas filmas- kriminalinis, veiksmo.
Tinkantis smegenims praskiesti po įtemptos darbo savaitės.
Veiksmas "viniojasi" gana sparčiai, tai nuobodu žiūrėt tikrai nebus.

Nuotraukos sesėms

Jau nevieną kartą prašėt nuotraukų daugiau įdėti, tai prašom žiūrėkit ką fotografuoja Vilma.
Manau Kovo 8 proga tiks.
Fotografuota viešbučio "Labanoras" kieme.

Labanoro ežero gulbių šeimyna

Dvi iš bobutės kiemo

Bobutės darže

Pabaigai kelios fotografuotos netoli Palūšės

Mįslė

Ant kokios šalies banknoto yra pavaizduotas šie pastatai?.

Nothing Else Matters

Nothing Else Matters tai kultinės grupės Metallica vizitinė kortelė. Ji atliekama kartu su San Francisko simfoniniu orkestru skamba taip solidžiai, kad sunku apibūdinti. Bet šį kartą ne apie tai, o apie Nothing Else Matters koverius. Pirma mintis, Apocalyptica groja... ir labai gerai groja... Antra mintis, Gregorian

Yra dar daugiau, pavyzdžiui pianistas Scott D. Davis

Gana įdomiai skamba grupės iš Novosibirsko Bugatok atliekama Buriatų kalba.

Bet yra ir visokių "teletabių" kurie sudirba tokį kūrinį

Čia būtų galima vardinti iki pažaliavimo ir vistiek visų neišvardinčiau, tai gal nebesiplėsiu.
Tai tiek apie Nothing Else Matters

Praradom ar laimėjom

Čia aš apie Nightwish solistės pakeitimą. Kai važiavom į Nightwish'ų koncertą jau žinojom, kad Tarją pakeitė Anette.Gerai žinojom ką Nightwish'ai yra sukūrę iki 2007 (Tarijos era), o vat ką sukūrė atėjus į grupę Anetei, specialiai nesidomėjom. Nusprendėm, bus įdomiau koncerte kai viskas bus nauja, nematyta. Net nežinau, sprendimas pasiteisino ar ne, koncertas patiko, grįžom geros nuotaikos.
O spresti kuri era (Tarijos ar Anetes) labiau vykusi palieku jums.

Tarja Turunen

Anette Olzon


Įdomu būtų išgirsti jūsų nuomonę

Į stumbryną

Vėl apie pernykščius pasivažinėjimus. Pavasaris, savaitgalis, pro langą saulė vilioja į lauką, įsidedam užkąsti ir pajudam į Ramygalos pusę.20 km nuo Panevėžio pasukam į Bistrampolio dvarą. Tą dieną jokie renginiai nevyko, tad pasivaikščiojom šviežiai išklotais takeliais, pasėdėjom pavėsinėje, apžiūrėjom restauruojamus pastatus ir pajudėjom stumbryno link. Nuo Ramygalos iki stumbryno važiavom vingiuotu asfaltuotu keliu virš dešimt kilometrų. Likus porai šimtų metrų šalia kelio pastebėjom informacinę lentą.

Palikom mašiną, nes keliukas iki Vyčio apygardos Rupūžėno būrio žieminės buvo nepravažiuojamas. Paėjus kelis šimtus metrų radom ko ieškojom.

Žieminė ir du šaulių lizdai atkurti, rastai jau spėjo gerai papūti tai vaizdas kaip autentiškų statinių. Į vidų patekti neišėjo, apsemta vandens.
Žieminę supa tarp medžių vingiuojantys apkasai.

Nuo apkasų pasukom link stumbryno.
Nusipirkę bilietus ėjom pas stumbrus.

Tuos kelis litus tikrai verta sumokėti, kad pamatytum visai šalia vaikščiojančius monstrus. Dičkių geriau neerzint, vien jo galvos papurtymas ir švokštimas per šnerves priverčia žengti žingsnį atgal.
Pasisvečiavę pas stumbrus sėdom į mašiną ir pajudėjom miško keliukais ieškoti ramios vietos kur galėtumėm užkąsti.

Sustojom prie seno ąžuolo, papietavom, pafotografavom mišką ir namo....