Tai šį kartą apie vokišką miną tapusią salotine. Taip, taip salotine, tikrai nieko nemaišau. Buvo tokia gana įdomi mina Glasmine 43 stikliniu korpusu.
, po to uždengiama plona stikline membrana ir dangtelis.Kadangi visas šias operacijas reikėjo atlikti minavimo vietoje, kariškiai jas nelabai mėgo. Vėliau Hebelzuender 44 sprogdiklius pakeitė cheminei sprogdikliai Glaszuender SF-14 (CZB), Topfminezuender SF-1 ir Druckzunder SF-6 kurių konstrukcijoje visiškai nenaudojamas metalas. O metalinę membraną, stiklinė, taip mina tapo visiškai nematoma metalo detektoriui.
Fronto liniją šios minos pasiekė 1944 metais, iki karo pabaigos pagaminti virš 11 milijonų vienetų iš kurių 9,7 milijono sulaukė karo pabaigos gamyklos sandėliuose. Šitokį milžinišką kiekį kažkur reikėjo panaudoti, taip minos korpusas tapo salotine, tereikėjo tik ant šonų gėlyčių pripaišyt. :) gaminys turėjo tokią paklausą, kad 1946-1947 metais korpusų gamybos liniją teko paleist iš naujo.
Bet iš karto matosi, kad mina vokiška - tik vokiečiai galėjo taip stengtis dėl vienkartinio daikto - kiek mačiau nuotraukų šių minų, stiklas visur idealiai išlietas, ne tai kad maistinės, bet vos ne laboratorinės kokybės. Net nenaudojo žalio ar rudo stiklo, kuri galima pagamint iš butelių ar ko kito - tik šviežią iš kvarcinio smėlio.
AtsakytiPanaikintiBe to šios minos tikrai piktos - iki šiol Vokietijoje liko minų laukai, kurių negali išminuoti: metalo detektoriai neima, šunys neužuodžia, nuo senatvės nepūna.
Įdomu, kaži kiek korpusų buvo panaudota "W" minos versijai, ten netgi hermetiku užtepdavo tarpą tarp korpuso ir dangčio, ta tai išvis amžina, net neįsivaizduoju kada ji gali tapt nebekenksminga.
AtsakytiPanaikinti